Mokslininkams pavyko atlikti pirmąją branduolinės sintezės reakciją, kurios metu buvo pagaminta daugiau energijos, nei reikėjo reakcijai pradėti. Šis rezultatas yra svarbus etapas branduolių sintezės energijos vystymo srityje, tačiau iki branduolinės sintezės jėgainių tikriausiai dar liko daug dešimtmečių.

JAV energetikos departamentas ir jo Nacionalinė branduolinio saugumo administracija paskelbė, kad Lawrence Livermore nacionalinėje laboratorijoje buvo pasiektas vadinamasis „branduolinės sintezės užsidegimas“ arba „mokslinis energijos lūžis“. Gruodžio 5 d. Livermore, Kalifornijoje, esančiame Nacionaliniame uždegimo įrenginyje (NIF) 192 lazeriais į mažytę kuro granulę buvo perduota 2,05 megadžaulų energijos, kad prasidėtų 3,15 megadžaulų sintezės reakcija.

Eksperimentas nedavė daug energijos, o lazeriams maitinti prireikė šimtų megadžaulų. Tačiau jis rodo, kad grynosios energijos padidėjimas dėl branduolinės sintezės gali būti įmanomas. Ateityje mokslininkams reikėtų sukurti efektyvesnius lazerius, o tada išsiaiškinti, kaip sukurti ilgalaikę branduolių sintezę, naudojant greitus sprogimus. Jei jiems pavyks visa tai padaryti, galbūt jie galės atrasti ekonomiškesnius masinės gamybos ir integravimo į dabartinę energetikos infrastruktūrą metodus.

Kiti visame pasaulyje taip pat tiria branduolinę sintezę naudodami ne tik lazerius, bet ir kitas strategijas. San Diege esančiame DIII-D įrenginyje veikia spurgos formos „Tokamak“ kamera, kurioje kuras paverčiamas perkaitinta plazma, kurioje gali vykti branduolinės sintezės reakcijos.

Branduolinė sintezė – tai procesas, kuris maitina Saulę ir kitas žvaigždes. Žvaigždėje ji vyksta susiduriant vandenilio branduoliams, iš kurių didžiulis slėgis žvaigždės viduje atima elektronus, ir susidaro helio atomai. Helio atomų masė yra šiek tiek mažesnė už juos sukūrusių vandenilio atomų masę ir šis skirtumas išsiskiriamas kaip energija, kurią sintezės rektoriai tikisi panaudoti.

NIF tai pasiekia šaudydamas lazeriais į vamzdį, kad jo sienelės įkaistų iki milijonų Celsijaus laipsnių ir viduje susidarytų rentgeno spinduliai. Viduje esančioje kuro granulėje yra vandenilio izotopų deuterio ir tričio, o rentgeno spinduliai priverčia šiuos izotopus susijungti, susidarant heliui.

Branduolinė sintezė teoriškai gali sukurti milžiniškus energijos kiekius, palyginti su dabartiniais kuro šaltiniais, nesukeliant šiltnamio efektą sukeliančių dujų ar pavojingų atliekų. Tačiau dar neaišku, ar ši technologija kada nors bus ekonomiškai pagrįsta.

Categories: Įvairūs

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.